Ae ba nösi

Wikipedia:Olayama

Moroi ba Wikipedia
Wikipedia Nias
ensiklopedia nifalului zato ba li Niha.
No so 1.714 ngawua zura.
Oguna'ö nahia yaŵa ba högö zura (faigi gambara ) ba wangalui hadia ia.

Fa'anö zura si bohou

Halö templat zura si faudu ba Formulir wanura
Moguna inspirasi? So gangolifa zura sinangea mu'a'asogö ba da'a. Baero da'ö so göi ngawalö zura si lö tesöndra ba da'a.

Sura amilita

Rigi (li Latin, Zea mays) no sara ba gotalua zi tölu ngawalö zinanö (gandru, fakhe ba rigi), khönia oya tesöndra nifotöi karbohidrat soguna sibai ba mboto, same fa'abölö, famanöi ba fa'owaöri mboto niha ba he göi ba gurifö. Khö ndra niha ba danö Amerika Tengah ba ba Amerika Selatan awö ösa niha ba Afrika faoma ba Indonesia, no tobali rigi andre awö wakhe tuho gö. Baero da'ö te'oguna'ö göi rigi tobali ö gurifö, ba hamonia (li Indonesia tepung) la'oguna'ö ba wanga'asogö fanikha. Fa'ara wa'auri rigi i'otarai mutanö ofeta mowua ia mato tölu waŵa irugi öfa waŵa. Aefa da'ö oköli ia ba mate sa'e. Börö da'ö lafotöi göi rigi sinanö si ha sakali inötö wowua (li Indonesia, tanaman semusim). (Baso dohu-tohunia)

Gambara amilita

Hörö wofo
Hörö wofo
Da'a no foto makro hörö wofo sotöi Ara chloropterus, sauri ba Serra da Capivara Nationalpark, Piaui, Brasil.

Hadia ö'ila?

Hadia ö'ila
  • wa börö Denninger ba Sundermann no fasala wamaigida gamuata gafökha awö nadaoya?
  • wa sindruhunia lö fagölö ira gafökha ba nifotöi setan nisura bakha ba Zura Ni'amoni'ö? wa satulönia mena'ö nifotöi setan andrö no nadaoya?
  • wa tenga afökha bahiza nadaoya andrö geheha silösökhi?
  • wa toröi nadaoya andrö ba hogu geu fogi ba Laido-Toyolawa?
  • wa andrö möi nadaoya wolohi niha ba ginötö moteu-teu?

Salua föna

Da'a zalua ba mbaŵa si fitu:
  • 01/07/1946: Tefasindro Kepolisian Negara Republik Indonesia
  • 03/07/1920: Tefasindro Institut Teknologi Bandung nibe'e töi me luo da'ö Technische Hoogeschool te Bandoeng
  • 04/07/1776: Merdeka Amerika Serikat moroi khö Inggris
  • 05/07/1946: Tefasindro Bank Negara Indonesia (BNI)
  • 08/07/1976: Tefofanö satelit si föföna Indonesia Palapa A1 moroi ba Kennedy Space Center
  • 08/07/1996: Tebatogö wangandrö Surat Bukti Kewarganegaraan Republik Indonesia moroi khö ndra niha Indonesia nga'ötö Tionghoa
  • 14/07/1789: Tebörögö Revolusi Perancis me aekhu niha sato ba gurunga Bastille ba Paris
  • 20/07/1969: Tohare göfa baerolangi Apollo 11 ba mbaŵa. Neil Amstrong tobali niha si föföna sibai manörö ba mbaŵa
  • 20/07/1976: Tohare göfa baerolangi Viking 1 ba Mars
  • 25/07/1978: Tumbu Louise Brown, ono si föföna sibai "mu'adonogö moroi ba mbuli-buli" (li Indonesia bayi tabung). Auri ia nasa ba so dombua nono khönia

Halöŵö bö'ö Wikimedia

Wikipedia andre no nihönagö Wikimedia Foundation, sambua amaota si lö mangalui hare. Baero ba Li Niha so na sa Wikipedia ba Li Indonesia ba ba ngawalö li bö'ö ba Indonesia simane: Aceh, Bali, Banjar, Banyumasan, Bugis, Gorontalo, Jawa, Madura, Melayu, Minangkabau, Sunda, ba Tetun.

Baero Wikipedia ba so göi na sa proyek tanö bö'ö multi-bahasa khö Wikimedia Foundation:

Wikimedia Commons Commons
Girö-girö media
Wiktionary Wiktionary
Kamus
Wikisource Wikisource
Ngawalö gumbu
Wikinews Wikinews
Ngawalö duria
Wikibooks Wikibooks
Ngawalö mbuku
Wikiquote Wikiquote
Ngawalö gamaedola
Wikispecies Wikispecies
Ngawalö spesies
Wikiversity Wikiversity
Ngawalö wamomaha
Wikivoyage Wikivoyage
Ngawalö wanörö
Wikidata Wikidata
Wikidata
Meta-Wiki Meta-Wiki
Koordinasi Wikimedia
MediaWiki MediaWiki
Software Wiki